- Vytautas Gaponovas
- Kaip išsirinkti
- 7 likes
- 17344 views
Signalas kurį mes siunčiame į stiprintuvą yra sugeneruojamas magnetinio garso nuėmėjo, kurio magnetinį lauką "drumsčia" metalinės stygos. Akustinėje gitaroje, stygos yra ta instrumento dalis, kuri išjudina gitaros korpusą ir verčia jį rezonuoti. Taigi, galime teigti, kad stygos yra vienas pagrindinių dalykų, nulemiančių gitaros toną. Kai rinkoje yra tiek pasiūlos, šimtai skirtingų kombinacijų, kaip žinoti kokias stygas išsirinkti?
1. Stygų storiai
Stygos storis įprastai matuojamas šimtosiomis colio. Kuo didesnis skaičius, tuo styga storesnė. Standartiškai stygų komplektai žymimi pagal ploniausią e ir storiausią E stygą. Visos kitos stygos viduryje yra parinktos pagal vienodą įtampą, skambesį ir jausmą. Liaudiškai gitaristai sako, kad naudoja „dešimtukus“, kas reiškia, kad jie groja su standartiniu komplektu, kurio ploniausia e styga yra .010 colio, o visas komplektas susidaro iš šių storių stygų: .010, .013, .017, .026, .036, .046. Toks komplektas gali žymėtis „10 – 46“. Kai perkame gitarą, dažniausiai nežinome kokio storio stygos uždėtos, tai galima atlikti su slankmačiu. Keičiant stygas į kitokias, kai kada gali tekti pasitvarkyti ir pačią gitarą, pakoreguoti tiltelio griovelius, pareguliuoti grifo įtempimą ir t.t. Tai geriausia palikti gitarų meistrams, kadangi galima padaryti žalos gitarai.
Kai jau aptarėme standartinius komplektus, kurie gali svyruoti nuo „aštuntukų“ iki „tryliktukų“, galime aptarti ir nestandartinius. Ieškodami naujo tono, gitaristai pradėjo maišyti stygas, tarkime, paimti pirmas ploniausias tris nuo „aštuntuko“ ir kitas tris nuo „dešimtuko“. Tokie komplektai dar vadinami hibridiniais. Tokie hibridiniai komplektai aprašomi kaip „lengvas viršus/ sunki apačia“ (ang. Light top/Heavy bottom). Gitaristai per laiką atranda kas jiems tinka geriausiai. Billy Gibbons naudoja nestandartinį komplektą, kurį gamina Dunlop, tai yra standartinis „aštuntukas“ išskyrus ploniausią e stygą, kuri yra paimta iš „septintuko“.
Derinimas ir gitaros skalė yra dalykai, kurie nulems kokio storio stygos tiks. Gitaristai, kurie derina gitaras žemai, įtampą kompensuoja dėdami storesnes stygas, kuri prarandama atleidžiant jas žemiau standartinio derėjimo. Per plonos stygos bus pernelyg palaidos ir sukels skirsnių triukšmus, užgauta neišlaikys tikslaus tono.
Gitaristai naudojantys slaidus dažniau renkasi šlifuotas arba pusiau šlifuotas stygas. Plonesnės stygos labiau naudojamos grojančių pirštais (fingerpicking) gitaristų arba tų, kurie grojant mėgsta patempinėti stygas (bend).
Stygų storis vaizdžiai koreliuojasi apibūdinant skambesį, kuo plonesnės stygos, tuo plonesnis ir skambesys. Sunkesnės stygos nulems sunkesnį skambesį. Kaip tai paaiškinti? Storesnės stygos turi didesnę įtampą, taigi ir mažesnę svyravimo amplitudę. Storesnės stygos, tai didesnė metalo masė siūbuojanti pro garso nuėmėjų magnetinį lauką, taigi automatiškai turime didesnį išėjimo signalą. Storesnės stygos taip pat geriau išjudina ir akustinės gitaros viršų, automatiškai išgaunamas sodresnis garsas, žemos natos tampa labiau apibrėžtos ir aiškesnės.
Jeigu esate naujokas, pradėkite nuo plonesnių stygų ir dirbdami palengva pereikite prie storesnių. Jei esate greito grojimo mėgėjas (deja nėra lietuviško žodžio, tiksliai apibūdinančio ang. žodį Shredder), lengvesnės stygos reikalaus mažiau pastangų sugroti vietas kur reikia stygas patempti (bend). Žinoma, kaip jau buvo minėta, storos stygos duos masyvesį žemą dažnį bei raiškesnius vidurinius, tačiau jomis groti skaudės labiau. Visiems žinomas Stevie Ray Vaughan naudojo „tryliktuką“. Daug gitaristų per visą pasaulį bandė išgauti jo skambesį, tačiau tai nebuvo vien tik stygos, tai buvo ir tai, kaip jis tomis stygomis groja. Tai buvo jo rankos. Jis sugebėdavo „pabendinti“ savo tryliktukus taip, kaip retas kuris iš mūsų sugebėtų.
2. Iš ko padarytos stygos?
Įprastai tai plieninė šerdis su kokia nors apvija. Įprastai apvijos yra plieno, nikelio, bronzos, fosforo bronzos ir kobalto.
Plienas
Visi žinom gryno plieno stygos skambėjimą be apvijos. Jis duoda šviesų ir gana aštrų skambesį.
Nikelis
Nikelio apvijos buvo naudojamas daugelį metų, kad netgi jo sukuriamas švelnus, šiltas skambesys yra vadinamas „vintažiniu“. Įdomus dalykas, kad nikeliui yra alergiški kai kurie žmonės. Vienas toks yra žinomas švedų gitaristas Björn Gelotte. Ernie Ball pradėjo gaminti nerūdijančiu plienu apvytas stygas, kurias galima naudoti vietoj nikelio, kadangi turi panašias garsines charakteristikas. Björn‘as naudoja Dunlop gaminamas stygas su apvalkalu, taip tvarkydamasis su savo alergija.
Kobaltas
Kobaltas yra gana neseniai pradėtas naudoti. Būtent Ernie Ball buvo pirmieji, kurie pradėjo naudoti kobaltą elektrinių gitarų stygoms. Visa teorija tame, kad kobaltas magnetiškai sąveikauja su nuėmėjais geriau negu nikelis. Kobalto stygos taip pat ilgiau vibruoja nei gryno nikelio ar nikeliu dengtos stygos. Tai yra įrodyta spektrografu, kuris vizualiai atvaizduoja garsą, jį sudarančius dažnius. Geresnis stygos ir nuėmėjo magnetinis sąveikavimas nulemia geresnį harmoninį atkūrimą ir natų atskyrimą. Tai vertina gitaristai grojantys žemuose derėjimuose, naudojantys daugiau iškraipymų (distortion), ar tie, kurie groja sudėtingus akordus. Kobalto stygos generuoja didesnį išėjimo signalą nei nikelio.
Bronza
Bronza yra vario, cinko, žalvario bei kitų medžiagų (aliuminio, nikelio, alavo) lydinys. Įprastai bronza naudojama akustinių gitarų stygų vijoms, jos suteikia subalansuotą, ryškiais ir aiškiais aukštais dažniais, bei turtingomis žemomis natomis skambesį.
Fosforo bronza
Tai taip pat yra akustinių gitarų vijoms skirta medžiaga. Fosforas įtraukiamas į sudėtį norint suteikti stygoms patvarumo, tačiau kietesnis lydinys labiau dėvi gitaros ladus. Skambesys šiek tiek skiriasi nuo bronzos, viduriniai dažniai nėra tokie išraiškingi, šiek tiek silpnesnės žemos natos. Bendras skambesys ne toks šviesus. Tokias stygas galima dėti ant aštriai skambančių gitarų.
Yra dažnas klausimas, ar galima dėti akustinės gitaros stygas ant elektrinės? Atsakymas būtų taip, galima, tačiau skambesys būtų nekoks. Nikelis ir kobaltas yra magnetiškai reaktyvus, bronza ne, tai elektrinė gitara skambėtų labai tyliai. Be problemų galima naudoti nikelio ar kobalto stygas ant akustinės gitaros, žinoma, tonas būtų kitoks.
3. Stygos šerdis
Vytos stygos susideda iš šerdies ir vijos. Yra dvi pagrindinės šerdžių rūšys, tai yra apvalios ir šešiakampės. Šešiakampės turi ryškesnį skambesį, dar kitaip sakoma „modernų“. Toks aiškesnis tonas mėgstamas smarkiai braukiančių (strum) stygas gitaristų. Taip pat tokias stygas mėgsta ir metalo gitaristai. Apvalios šerdies stygos turi minkštesnį skambesį, taip pat natos išlieka ilgiau. Tai yra labai subtilūs skirtumai, tačiau verta juos paminėti.
4. Vijos
Taigi, šiek tiek aptarėme stygų apvijas, tačiau yra daugiau niuansų kuriuos reikėtų paminėti. Įprastai dvi ploniausios akustinės gitaros stygos ir trys ploniausios ant elektrinės būna nevytos (kaip kada gitaristai deda tris ploniausias ant akustinės be vijos). Yra trys vijos tipai, apvali, šlifuota ir pusiau šlifuota.
Apvalios (round)
Pati apvijos viela yra apvali. Tai labiausiai paplitus rūšis. Tokios stygos skamba raiškiai, subalansuotai. Vienas iš trūkumų, grojant girdisi pirštų čiuožinėjimas ant stygos (jis yra išspręstas padengiant stygą danga, bus aptarta vėliau), taip pat tokia vija dėvi gitaros ladus labiau. Jeigu norite daryti punk roko pickslaidus, jums reikia tokių stygų.
Šlifuotos (flatwound)
Šlifuotos stygos yra lygaus paviršiaus, įprastai naudojamos ant instrumentų be ladų. Skambesys švelnesnis, ne toks ryškus kaip nešlifuotų. Pačios stygos yra standesnės, jas sunkiau patempti (bend). Taip pat šios stygos yra šiek tiek ilgaamžiškesnės, nes nėra kur kauptis purvui, t.y. vijų tarpų grioveliai yra labai negilūs.
Pusiau šlifuotos (halfround)
Šių stygų vija yra nušlifuota tik iš išorės, tačiau viduje prie šerdies jos yra apvalios. Įprastai jos viduje turi storesnes šerdis nei kitų rūšių. Sakoma, kad pusiau šlifuotos stygos yra smagiausios grojimui, o skambesio raiškumas yra tarpe tarp apvalių ir šlifuotų stygų. Verta paminėti, kad kievienas iš apvijų tipų kombinuojasi tiek su šešiakampe, tiek su apvalia šerdimi.
5. Danga
Tai yra trečias stygos sluoksnis, kuris turi įtakos tiek stygos fizinėms, tiek garsinėms savybėms. Pirmieji padengę stygas danga buvo Elixir 1997 metais. Tai buvo teflonas ar panašus polimeras. Danga turi du privalumus, suteikia ilgaamžiškumo, neleidžia kauptis purvui, bei padaro stygos paviršių slidesniu, sumažina triukšmus slidinejant pirštams. Dėl dangos styga neteks šiek tiek savo skambesio raiškos, nežymiai sumažės ir natos išlikimo laikas (sustain). Elixir dabar gamina stygas su dvejomis dangomis – Nanoweb ir Polyweb. Nanoweb yra lengvesnė danga, Polyweb sunkesnė. Polyweb išliks šviežia ilgesnį laiką, tačiau Nanoweb skambės arčiau nedengtos stygos.
Pabaigai
Stygos yra labai svarbi instrumento dalis ir galima daug plačiau apie jas pakalbėti, tačiau tai yra pagrindai ką reikėtų žinoti. Yra įvairių triukų kaip pailginti stygų tarnavimo laiką, kuriems aptarti reikėtų dar vieno didelio straipsnio. Vieni savo stygas išverda, valo specialiais skysčiais ir pan. Visi turi savo taisykles stygų eksploatacijai. Jeff Tweedy (iš grupės Wilco) sendina savo stygas prieš darant įrašus studijoje. Kiti gitaristai nekeičia stygų iki kol jos nutrūksta. Tai gali būt tiesiog iš tingumo, ar dėl finansinių priežasčių, ar tiesiog bandymo pasiekti tam tikrą toną, kuris susiformuoja stygoms pasenus. Keletas bosistų, įskaitant garsųjį James Jamerson‘ą, nekeičia stygų tam, kad „keep it gunky and funky“ (išversti pernelyg sudėtinga). Skambesys kurio jie siekė yra tiesiog šiek tiek prislopintas skambesys, jis netgi dėdavo po stygomis porolono, taigi natos ilgis ir garso šviesumas buvo sąmoningai slopinamas. Tam tikruose žanruose senos boso stygos neskamba dėl masės ir vidurinių dažnių aštrumo. Yra mada juoktis iš bosistų, nes statistiškai jie rečiausiai keičia stygas iš visų stygas turinčių instrumentų savininkų. Galų gale, viskas atsiremia į gitaristo poreikius, skonį, tai, kokio tono jis nori. Mūsų parduotuvėje buvo klientas, kuris teigė, jog jo senos 30 metų senumo, sovietinės stygos skamba geriau nei bet kokios dabartinės stygos (labai įdomu kaip jos iki šiol dar nenutrūko). Na ir puiku, jei tai yra tai, kas gitaristui patinka!